lunes, 27 de octubre de 2014

CH'UQI SATA (Siembra de papa)


Khaysa Huacuyo markanx ch'uqi satañ pachax niyaw purinxi. Taqi markachirinakaw taypi maraniw sasin jakam jakama, atip atipa chuq'x satapxi. Khaysan ch'uqi satañax UYSU yämpiw satapxi, ukax kupi kaymp takiñawa. Chuqix pusiniw satapxi, ukax mä wiri satarakiwa: mä satari, mä ch'uqi iluri, mä wanu jach'iri, mä khuphiri. Khaysa markanx chuqi satañax yaqhawjanakat sipans mayjapuniwa, sukanakapax pä qhuya satkañarakiwa.

jueves, 2 de octubre de 2014

LIQI LIQI (Teru teru)


LIQI LIQI



Liqi liqix ch’umphi phuyun tantiy jamach’iwa. Niya juyphi pachakiw uñstaniy yatiraki. Maystuqitxa, liqi liqix ch’uqi lumasata ukjamrak pacha sarayirit uñt’atarakiwa.

Liqi liqix kunanak yatiypacha?

Liqi liqix yapu yapuchañatakiw yati, ukjamarak suma marataki, jan suma marataki, juyphi maranit janicha, chhhijchhi utjanit janicha, waña maranit jallu maranicha, ch'uqix jach'anakat t'unakich achuni, taqi ukanak yatiyi. Liqi liqin tapapa, k'awnwapa, jachatapaw isch'ukiña. Ukjamat juthir maratakix wakiyasipxi.

Liqi liqin tapapxata   
ü  Chhijchhi marañataki. Chhijchhi marañatakix liqi liq tapax t'una qalitanakaniwa.
ü  Rayu marañataki. Liqi liqix rayu maräñatakix tapaparuw  yawri jan ukax aguja  uchi. 
ü  Jallu marañataki. Lallu marañatakix liqi liqix suka parxanakaruw tapachasiri. 
ü  Waña marañataki. Liqi liqix waña marañatakix suka umaqatanakaruw tapachasiri. 
ü  Chuqi achuñapataki. Suma ch’uqix achuñatakixa, liqi liq tapaw jisk’a t’una jichhunakaniwa. 
ü  Ch’uñu utjañapataki. Ch’uñux utjañapatakix liqi liq tapax iwij thaxaniwa.   

Liqi liq k'anwxata   
Liqi liq k'anwax ch'uqi lumasawa. Khaysa Huacuyo markanx liq'i liq' k'anwx yapu yapuchirinakax uñapxapuniwa, ukatx akjam yatipxaraki.
ü  Awasir marataki. Liqi liq k'awan phuntapanx suma ñut'u p'uyitunakatix utji ukjax awasir maratakiwa.
ü  Chhijchhi marataki. Chhijchhi maratakix liqi liq k'anwax jach'a p'uyu p'uyuwa.
ü  Suma mara. Suma marañatakix liqi liq k'awnwax suma qhana ch'uxñawa.
ü  Jan suma marataki. Ukatx jan suma marañatakix liq liq k'anwax ina qaqa ch'uñakirakiwa.
ü  Juk'amp suma marataki. Wali suma marañatakix yämasa, liqi liq k'anwax suma laqhu ch'uxñapuniwa.
ü  Mach'a mara. Janq'u k'anwxi ukjax mach'a marañatakiwa.

Liqi liqin jachatapxata
Liqi liqin jachatapax suma marañx ja  suma marañx yatirakiwa.
ü   Jallu marataki. Sata urasatix liqi liqx tira-tira-tira sas jachi ukjax jallu maratakiwa.
ü  Suma marataki. Wali suma marañatakix liqi liqix parisaw muytas muytas wal k'uchik  thuqhunaqapxi.
ü  Jan suma marataki. Jichhaxa, liqi liqitix aliqak liw-liw-liw sasak jachi ukjax jan suma maratakirakiwa.
ü  Lunthat juthañataki. Aka jamah'ix lunthat juthañapatakix liq, liq siwa, sapxiwa.
ü  Anu uñjasa. Ukatx mä anu sarnaqir uñjasax liq-liq-liq-liq-liq-liq sasaw anjam achjasipxaraki.
ü  Ch'axwa utjañapataki. Liqi liqix kuna ch'axwa utjañapatakix tam tamaw wal chhuchhupxi.

Kuna pachas uñch'ukita
Liq liqix niya sata phaxsit qalltasin (septiembre) niya lapaka phaxsikamaw (noviembre) uñch'ukiña.

lunes, 29 de septiembre de 2014

QALAKAYU ~ QAÑCHITA (Burro / asno)



QALAKAYU ~ QAÑCHITA. Es el nombre dado por los aymaras, que en castellano es ‘burro/asno’. Sinembargo, su nombre onomatopéyico es "qañchi / qañchita" Es un animal mamífero y doméstico, que se denomina también como burro. Es un animal de carga que ayuda en el trabajo agrícola en las áreas rurales del altiplano.
Características
Los burros varían de tamaño, la mayoría de los burros domésticos tienen una talla estándar de entre 0,90 y 1,4 m hasta la cruz. El color habitual es el gris con tonalidades diferentes, tales como pardos, blanco y negro.
Etimología
La palabra ‘burro’ es un derivado regresivo del latín tardío burricus que significaba “caballo pequeño”; caballus era un caballo castrado usado para tirar o cargar.
Onomatopeya
La percepción auditiva sobre el sonido que emite el burro es idiosincrásico, es decir, cada persona percibe y lexicaliza de diferente manera, como:
/Qañchs-qañchs-qañchs/
/Qawchi-qawchi-qawchi/
/Jamchh-jamchh-jamchh/
Dichos o frases hechas sobre el burro
Asnjam t’ara [Trad lit. Ignorante como el burro Trad id. El burro es símbolo de la ignorancia]. En la cultura aymara como en otras culturas del mundo, el burro simboliza la actitud humana de ignorancia. Se alude al hombre tonto o ignorante usando las características de este animal.
Asnu pur chinthapitax qañchiñs p’atasiñs yatiqasipxiriwa [Trad lit. Atados entre burros se aprenden a rebuznar y morder Trad id. Las malas compañías dejan influencias negativas a sus amigos]. Esta expresión da a entender que los malos amigos hacen que se adquieran nuevas y malas costumbres. Se habla del burro, este animal simboliza la ignorancia humana, y emite un sonido fuerte, peor y áspero al rebuznar. Se diría que es la onomatopeya más desagradable frente al sonido emitido por otros animales. Significa que los malos amigos, representados por el burro, contagian malos hábitos, temperamentos y carácter.
Asnu p’iqi, sumay yatiqanismaxa [Trad lit. Cabeza de burro, deberías de aprender con atención Trad id. Persona no apto para memorizar la lectoescritura]. Se considera cabeza de burro a la persona que carece de la capacidad de memorizar el aprendizaje de las competencias lingüísticas, así como quién no sepa leer ni escribir se considerará más peor que el burro. El uso de esta expresión está delimitada para efectuar una dura crítica a la ignorancia. Aunque por otro lado, lo menos que el burro puede servir es para el trabajo forzado, mientras la persona con menor capacidad intelectual, en la vida, está designado a optar por un trabajo pujante, no le queda otro camino que trabajar arduamente. Sin. 1. Chawlla p’iq awila. 2. Chawlla p’iq awila. 3. Wank’u p’iqi.
Asnukiw mat’aqisixa, jaqix janiw mat’aqiskiti  [Trad lit. Sólo el burro patea, la persona no patea Trad id. Persona que utiliza los pies para patear en una contienda]. El medio de defensa del burro es la patada, por eso se dice asnur janiw qhiphaxat makhatatati, mat’aqt’asiriwa, que ‘no se debe acercar al burro por detrás porque suele patearse’. Se dice de quien, en las peleas o contiendas, utiliza la patada con los pies para atacar o defenderse. Esta locusión persuade a la persona que tiene la manera de pelear con patadas, es como indicar si pateas eres burro. Sin. 1. Khuchhiqallunakakiw ch’akusiñ yati, jaqi wawax janiw uñisiskiti.
Fotos 
 Qaqa qalakayu

Ch'iyar qalakayu